SKAIDRUMAS IR KONTEKSTAS
Patikimas vertinimas prasideda nuo aiškios ribos tarp faktų ir prognozių. Čia paaiškinama, ką apima rinkinys, kaip skaičiuojami rodikliai ir ko jie nepasako.
Naudojamas pateiktas nuasmenintas 2025-07-24 būstų failas. Jame turimi adresai, seniūnijos, statybos metai, plotai, būstų skaičius, sienų tipas, nusidėvėjimas ir dalis informacijos apie komunalinius trūkumus.
Būstų įrašai sugrupuoti į 1 226 pastatus; rinkinyje yra 2 987 savivaldybės būstai 21 seniūnijoje. Suvienodinti du „Pilaitės“ pavadinimo variantai. Rinkinys neapima visų Vilniaus daugiabučių.
Antrasis pateiktas failas — 2026-10-01 VMB hakatono šildymo būdų duomenys. Objektai jame įvardyti numeriais, be adresų, todėl šildymo tipas su pastatais susietas apytikriai pagal seniūniją ir statybos metus.
Toks susiejimas nėra patvirtintas konkretaus pastato požymis. Prieš individualų vertinimą šildymo būdą būtina patikrinti pagal adresą ar patikimą bendrą objekto identifikatorių.
Adresas, seniūnija, statybos metai, savivaldybės būstų plotas ir kiti faile turimi požymiai. Jie atspindi šaltinio įrašus, o ne naują pastato apžiūrą.
Energinė klasė, RPI, renovacijos būsena, šildymo sąnaudos, CO₂, investicija ir atsipirkimas. Renovacijos būsena nėra oficialiai patvirtintas atliktų darbų įrašas.
Atliekų konteinerių užpildymas, maršrutai, kompostavimo vietos ir pradiniai gyventojų pranešimai. Jie iliustruoja galimą analizę, bet nėra veiklos stebėsenos duomenys.
Ploto reikšmė apima tik savivaldybei priklausančius būstus, o ne visą pastatą. Todėl CO₂, investicijos ir šildymo išlaidos negali būti laikomos viso daugiabučio rodikliais.
RPI — renovacijos prioriteto indeksas. Jis kartu su energinės klasės įverčiu remiasi pastato amžiaus, nusidėvėjimo, sienų tipo ir šildymo požymiais. Didesnis balas reiškia stipresnį modelio signalą papildomai patikrai, bet ne patvirtintą techninę riziką ar finansavimo eilę.
70 ir daugiau
Aukštas prioritetas
40–69
Vidutinis prioritetas
Mažiau nei 40
Žemas prioritetas
Energinės klasės nuo A++ iki G nėra sertifikatai. Pastatas gali turėti atnaujintas konstrukcijas ar kitų ypatybių, kurių pateiktuose duomenyse nėra, todėl įvertis gali skirtis nuo tikros būklės.
Žemiau pateiktos šiuo metu modelyje naudojamos demonstracinės reikšmės. Tai nėra aktualių tarifų, renovacijos rinkos kainų ar patvirtintos paramos sąlygų suvestinė.
| Rodiklis | Modelio reikšmė |
|---|---|
| Šilumos kaina | 0,11 €/kWh |
| CO₂ koeficientas | 0,2 kg CO₂/kWh |
| Standartinė renovacija | 180 €/m²; tikslinė klasė B |
| Giluminė renovacija | 260 €/m²; tikslinė klasė A |
| Pavyzdinė parama | 30 % ES + 30 % BETA; giluminiam scenarijui papildomai 10 % AIF |
| Savivaldybės dalis | 40 % nuo investicijos, po paramos — nuo likusios sumos |
Paramos šaltinių pavadinimai ir procentai yra scenarijaus pavyzdžiai: modelis nepatikrina tinkamumo paramai, programų galiojimo ar galimybės jas sumuoti. Vienodas CO₂ koeficientas taikomas visiems pastatams, nors tikras poveikis priklauso nuo energijos šaltinio.
Metinis šilumos poreikis = rinkinio plotas × klasės kWh/m² reikšmė. Modeliuojamos išlaidos = šilumos poreikis × šilumos kaina. Sutaupymas yra skirtumas tarp prieš ir po reikšmių.
Metinis CO₂ = šilumos poreikis × CO₂ koeficientas; rezultatas perskaičiuojamas į tonas. Investicija = rinkinio plotas × pasirinkto scenarijaus €/m² kaina. Jau tikslinę ar geresnę klasę turintiems pastatams papildoma renovacija neskaičiuojama.
Atsipirkimo metai = investicija po pavyzdinės paramos ÷ metinis šildymo išlaidų sutaupymas. Palūkanos, kainų kitimas, priežiūra ir diskontavimas neįtraukti, todėl tai nėra pilnas investicinis vertinimas.
Investicija paskirstoma ES paramai, žaliosioms obligacijoms ir savivaldybei; dalys sudaro 100 %. Šis scenarijus nesumuojamas su BETA / AIF parama. Pradinė ES dalis 30 % demonstracinė, obligacijų dalis 0 %. Obligacijos yra grąžintina skola; jų palūkanos ir grąžinimo grafikas nevertinami.
Kompensacijų sutaupymas = metinis šildymo išlaidų sumažėjimas × įvesta kompensuojama dalis. Potencialios CO₂ sąnaudos (ETS2 sistema) = sutaupytos CO₂ tonos × įvesta tinkamų emisijų dalis × €/t kainos prielaida. Pradinės reikšmės orientacinės: kompensuojama dalis ~10 %, CO₂ kaina ~45 €/t. CO₂ kaina nėra savivaldybės taršos bauda; šio įverčio negalima pridėti prie šildymo sutaupymo, jei anglies kaina jau įtraukta į tarifą. Kompensacijos nėra papildomas sutaupymas greta tų pačių energijos išlaidų; bendras atsipirkimas nekeičiamas.
Metinis sutaupytas CO₂ kilogramais dalijamas iš visos investicijos prieš paramą. Rodiklis leidžia lyginti scenarijus, tačiau neapima statybinių medžiagų ir darbų emisijų per visą gyvavimo ciklą.
Renovuotini pastatai rikiuojami pagal RPI. Pasirinktas metinis tempas lemia, kiek jų laikoma atnaujintais kiekvienais metais; 2026 m. yra pradinis atskaitos taškas. Modelis nevertina darbų trukmės, pajėgumų ar metinio biudžeto apribojimų.
2030 m. indikatorius naudoja demonstracinį 80 % CO₂ sumažėjimo slenkstį. Tai nėra patvirtintas Vilniaus tikslas ar klimato neutralumo apibrėžimas. Skaičiavimas apima tik šio rinkinio modeliuojamą šildymą.
Šalčio, drėgmės, pelėsio ar konteinerių problemų pranešimai suteikia demonstracinį socialinį kontekstą. Nauji pranešimai lieka konkrečioje naršyklėje: jų nemato kiti naudotojai ir jie nėra perduodami savivaldybei.
Atliekų duomenys ir siūlomi maršrutai nėra tikri išvežimo planai. Skubią ar pavojingą problemą reikia pranešti atsakingam administratoriui ar tarnybai, ne pasikliauti šia demonstracija.